Komedijos siužeto pagrindą sudaro gana būdingas kasdieninės buities nuotykis. ,,Svieto perėjūnas“, kaimo siuvėjas Vincas sugundo pasiturintį, bet labai „taupų“ ūkininką Antaną nusigyvenusiam kaimynui paskolinti porą tūkstančių rublių, bet už tai gauti į žmonas jo dukterį Agotą su dideliu kraičiu. Sandoris iškilmingai patvirtinamas karčemoje. Vincas suvedžioja dideliu protu nepasižyminčią Agotėlę, įkalba ją iš tėvo pavogti pasiskolintus pinigus ir kartu bėgti į Ameriką. Gavęs tūkstančius Vincas Agotą uždaro pirtyje, o pats nurūksta jam vienam žinomais keliais.

Kaimo kapelos muzika, puikiai parinkti aktoriai, įtraukiantis siužetas ir puikus lietuviškas humoras. Visos mums taip gerai žinomos problemos paprastai ir linksmai.

Jaunas Haroldas sutinka aštuoniasdešimtmetę Modę, pokštaujančią keistuolę, stebinančią savo nuoširdžiu betarpiškumu ir optimizmu. Būtent Haroldo ir Modės santykiuose, jų suartėjimo paslaptyje ima skleistis kažkas daugiau nei buitinė paradoksali istorija…

Tai kūrinys, kur gausu pokštų, ironijos grotesko ir farso, kuriuos keičia mąslaus lyrizmo pripildytos scenos, keliančios skaudžias skirtingų kartų koegzistencijos problemas bei žmogaus būties, jo gyvenimo prasmės ir misijos tiesas. „O gyvenimas nuostabus, juk tiesa? Ir nuostabiausia, kad jis neamžinas…“ – ir vėl sako Modė.

Ji mėgaujasi gyvenimu, saule, upe, miestu, žmonėmis, didžiuliu dangumi. O Jis turi pasitenkinti patalpa, atitverta grotomis, su mažu langeliu, su kvadratėliu žydru dangaus, prasiskverbiančio pro grotų virbus, begaline vienatve.

Iš pažiūros atrodytų visiškai skirtingi pasauliai, skirtingi gyvenimai, tačiau juos jungia labai stipri ir nepaprasta jėga-meilė. Tam, kad ji neužgestų, Jie susirašinėja, bendrauja laiškais. Toks bendravimas trunka labai ilgai, daugelį metų, kol vieną dieną Jie susitinka… O susitikę pradeda planuoti ateitį kartu, svajoti apie būsimą gyvenimą. Atrodytų, viskas labai gražu, bet tik iki teismo, kurio metu išgirstas nuosprendis sužlugdo visas Jų svajones, sugriauna visus ateities planus…